Kaip atkartoti nuoseklias spalvas?

Spalvų gama paprastai apibūdinama pagal 2D diagramą, kaip parodyta 2 (a) pav. Pasagos forma atspindi visas spalvas, kurias žmonės gali suvokti, o pasagos formos vidinė dalis – visas spalvas, kurias gali atgaminti prietaisas ar laikmena. Tačiau iš tikrųjų spalvos turėtų būti apibūdintos 3D formatu, nes mes turime naudoti XYZ vertes, kad apibūdintume konkrečią spalvą. Visapusiška spalvų gama turi būti pateikiama 3D formatu, kaip parodyta 2 (b) pav. Tačiau 3D vaizdavimas nėra paprastas netgi turint naujausias kompiuterines priemones, tad 2D formato spalvų gamos diagrama vis dar plačiai naudojama. Deja 2D diagramoje trūksta informacijos apie spalvos apšvietimą. Tad jei toje pačioje vietoje yra dvi spalvos, tai nebūtinai yra ta pati spalva: gali būti tas pats spalvos atspalvis, tačiau vienas gali būti šviesesnis, o kitas – tamsesnis.

Tam, kad du prietaisai turėtų tą pačią spalvos išvestį, būtina tiksliai atvaizduoti arba pakeisti du spalvų gamos tipus. To nepadarius, gali atsirasti 3 pav. parodyta situacija, kuri yra dažniausiai pasitaikantis nepakankamai valdomų spalvų scenarijus. Egzistuoja daugybė algoritmų, padedančių atvaizduoti arba pakeisti spalvų gamos tipus, tačiau to mes išsamiai neanalizuosime. Mes aptarsime spalvų valdymo ir bendrosios jo darbo eigos sampratą. O svarbiausia – tai, koks įrankis gali mums padėti valdyti spalvas.

Keisti arba atvaizduoti dviejų spalvų gamų tipus (ar įrenginius) yra paprasta; tiesiog nustatykite vieną pakeitimą tarp dviejų įrenginių ir viskas. Bet kas atsitinka, kai yra daugiau nei du įrenginiai? Mes vis tiek galėtume nustatyti atskiras pertvarkas tarp kiekvienos įrenginių poros, tačiau tai sukels labai netinkamą pasikeitimų tinklą, kaip parodyta 4 pav. Siekiant tai supaprastinti, daug lengviau, jei kiekvienas įrenginys yra pajėgus konvertuoti į standartinę spalvų erdvę ir sugrįžti atgal iš standartinės spalvų erdvės (5 pav.). Naudodamiesi šia koncepcija, mes galime persijungti iš vieno įrenginio į bet kurį kitą įrenginį naudodami tik du transformavimo būdus.

Kaip turėtų atrodyti standartinė spalvų erdvė? Ir kas turėtų nustatyti standartinės spalvų erdvės specifikaciją? Laimė, čia padeda ICC. ICC – tai Tarptautinis spalvų konsorciumas, kurį 1993 m. įkūrė aštuoni gamintojai. ICC tikslas – sukurti, plėsti ir skatinti atviros, tiekėjui neutralios, skirtingos platformos spalvų valdymo sistemos architektūros bei komponentų standartizavimą ir evoliuciją. To rezultatas yra ICC profilio specifikacija. ICC profilis yra raktas, norint pasiekti atvirosios programinės įrangos spalvų valdymo darbo eigą. Jame yra informacija, susijusi su prietaiso charakteristikomis, priekine ir atgaline transformacijomis iš įrenginio į standartinę spalvų erdvę, vadinamą PCS (profilio ryšio erdvė), vykstant ICC spalvų transformacijos procesui. ICC spalvų transformacija yra parodyta 6 pav.

Kaip ICC spalvų transformaciją galima panaudoti praktikoje? Pažiūrėkime į 7 pav. pateikiamą pavyzdį. Naudotojui skaitytuvu nuskaitant spalvą, šis skaito (R, G, B) = (42, 82, 171). Jei vartotojas norėtų spausdinti tokia pačia spalva kaip nuskaityta spalva, ICC darbo eigos metu iš pradžių nuskaityta spalva PCS pakeičiama į (L*, a*, b*) = (61, 11, 43), naudojant skaitytuvo ICC profilį. Tada, naudojant spausdintuvo ICC profilį, (L*, a*, b*) = (61, 11, 43) nustatoma, kad spausdintuvui būtų (C, M, Y, K) = (57, 20, 0, 0). Palyginęs skaitytuvo (R, G, B) = (42, 82, 171) ir spausdintuvo (C, M, Y, K) = (57, 20, 0, 0), vartotojas supras, kad spalvos yra labai panašios. Tai iliustruoja bendrą ICC darbo eigą.

Šiame straipsnyje aptarėme spalvų valdymo koncepciją ir jos tikslą, kad skirtinguose įrenginiuose spalvos atrodytų nuosekliai. Be to, aptarėme spalvų gamą ir kaip nustatyti transformacijas tarp dviejų ar daugiau įrenginių. Galiausiai pristatėme ICC ir ICC profilį bei kaip praktikoje naudojama ICC darbo eiga. Kitame straipsnyje kalbėsime apie tai, kas iš tikrųjų turėtų naudoti ICC darbo eigą ir kaip tai turėtų būti padaryta.