Kaip apibrėžiame „tikslią“ spalvą?

Ilgį pamatuoti galime liniuote, o svorį – svarstyklėmis. Kai matuojame spalvas, pirmiausia reikia išmatuoti šviesą. Šviesos matavimas nėra toks lengvas, kaip matavimas naudojant liniuotę ar svarstykles, tačiau tam tikslui yra priemonių. Pavyzdžiui, mes galėtume naudoti spektrinį radiometrą norėdami išmatuoti spektrinį šviesos energijos paskirstymą.

Tačiau šios priemonės yra gremėzdiškos ir brangios, be to, jas nėra lengva nešiotis. Todėl buvo sukurtas supaprastintas įrenginys, vadinamas kolorimetru. Kolorimetras matuoja šviesą per XYZ filtrų rinkinį, todėl greitis yra didesnis nei naudojant spektrinį radiometrą, tačiau jo tikslumas mažesnis.

Kai pažvelgsime į dvi panašias, bet šiek tiek skirtingas spalvas, mums bus įdomu, kiek šios spalvos yra artimos? Nenaudodami skaitmeninių verčių, atitinkančių spalvas, galime pasakyti, jog jos yra arti viena kitos. Bet kiek arti? Koks yra „artumo“ apibrėžimas, nes spalvų suvokimas skiriasi priklausomai nuo žmogaus. Naudodami XYZ spalvų erdvę ar L*a*b* spalvų erdvę, galime kiekybiškai įvertinti spalvų skirtumą. Apskaičiuojant atstumą tarp dviejų spalvų konkrečioje spalvų erdvėje (dažniausiai naudojama L*a*b* spalvų erdvė), gali būti gaunama skirtumo vertė. Ši skirtumo vertė vadinama „spalvų skirtumu“. Paprastai spalvų skirtumui žymėti naudojame „delta E“*.

Paprasčiausias spalvų skirtumo formulės variantas vadinamas „delta E* 76“ (delta E*ab).

Sudėtingesnė formulė naudojama tekstilės ir grafikos pramonėje. Ji buvo paskelbta 1994 m., todėl vadinama „delta E* 94“.

2000 m. mokslininkai sukūrė naują spalvų skirtumo formulės versiją, kuri iš tikrųjų atspindėtų tai, ką suvokia žmogaus regėjimo sistema. Ji vadinama „delta E*2000“ („delta E*00“). Dėl didelio mokslinių tyrimų kiekio, kad būtų pasiekta aukštesnė koreliacija tarp apskaičiuotų verčių ir žmogaus suvokimo, „delta E*00“ tapo tarptautiniu standartu ir rekomenduojama naudoti visuose moksliniuose tyrimuose.

Kaip matėme pirmiau pateiktose formulėse, reikalaujama dviejų L*a*b* verčių rinkinių. Jei norime spręsti apie konkrečios spalvos tikslumą, reikės išmatuotų L*a*b* verčių rinkinio ir apibrėžtų L*a*b* verčių rinkinio. Galėtume gauti išmatuotas vertes naudodamiesi anksčiau minėtomis priemonėmis, tačiau kaip mes gauname „apibrėžtas“ arba „standartines“ vertes? „Apibrėžtos“ arba „standartinės“ vertės gali būti nustatytos naudojant standartines diagramas (6 pav.). Šios spalvų diagramos apibrėžė L*a*b* vertes visoms diagramoje esančioms spalvoms, kiekviena schema paruošiama labai kruopščiai, kad atitiktų toleranciją. Taigi šios diagramos gali būti naudojamos kaip nuoroda, nes vertės nesikeis.

Norint įvertinti spalvos tikslumą, dažnai naudojama „deltaE*00“. „deltaE*00„“ <1,00 reiškia, kad specialistams lyginant dvi šalia esančias spalvas nėra jokio skirtumo. „delta E*00“ <3,00 reiškia, kad eiliniam žmogui reikšmingo skirtumo nėra. (Specialistais mes laikome spalvų mokslo profesionalus arba patyrusius fotografus, dizainerius, vaizdo kūrimo specialistus ir t. t.)

Apibendrinant mes sužinojome, kaip apibrėžti spalvas naudojant skaičius ir to priežastis. Taip pat nustatėme skirtumus tarp kiekvienos spalvų erdvės, pvz., XYZ ir L*a*b*. Ir galiausiai sužinojome, kaip išmatuoti spalvą ir apibrėžti spalvų skirtumus. Naudodami delta E*00 vertes, mes galime nuspręsti, ar spalva yra tiksli ar ne.