Kodėl fotografams „spalva“ yra svarbi?

Pagal apibrėžimą, spalvų gama reiškia spalvų diapazoną, kuris gali būti atkuriamas konkrečiame įrenginyje; moksliniu požiūriu spalvų gamą galima pateikti naudojant CIE 1931 spalvų erdvę. CIE 1931 spalvų erdvę 1931 m. apibrėžė Tarptautinė apšvietimo komisija (CIE); galima naudoti koordinačių sistemą, kai matomosios šviesos fizinis matas konvertuojamas į dvimatę plokštumą (tai yra CIE 1931 xy chromatizmo diagrama). Diagramoje matoma, kad visą spalvų erdvę apima pasaga. Kreivas kraštas yra spektro vieta, o bangos ilgis yra užfiksuotas nanometrais nuo raudonos spalvos maždaug 400 mm iš kairės iki raudonos spalvos apie 650 mm į dešinę; tai reiškia diapazoną, kurį gali matyti žmogaus akis (matomosios šviesos spektras) elektromagnetiniame spektre. Spalvų diapazonas arba gama, apie kuriuos mes dažnai kalbame, tokie kaip sRGB, „Adobe RGB“ ir kt. gali būti pažymėti naudojant R, G ir B koordinates CIE 1931 xy chromatografijos diagramoje.

Tai yra standartinė RGB spalvų erdvė, šiuo metu naudojama monitoriams, spausdintuvams ir internetui; ją 1996 metais apibrėžė „Microsoft“, „HP“ ir kt. Pastaraisiais metais dauguma įprastų rinkoje esančių monitorių palaipsniui pasiekė 100 % sRGB spalvų aprėptį, kuri yra daugiau nei pakankama vidutiniam tekstui apdoroti, naršyti tinkle ar filmams žiūrėti; tačiau profesionaliems fotografams to nepakanka! Be to, sRGB spalvų erdvė yra maždaug 35 % mažesnė už „Adobe RGB“ spalvų diapazoną, ji negali visiškai apimti CMYK spalvų gamos, naudojamos profesionaliam spausdinimui. Ir tai labai paveikia baigtinį apdorojimą bei atkūrimą.

Palyginti su sRGB, „Adobe RGB“, kurį 1998 metais sukūrė kompanija „Adobe“, aiškiai turi platesnę spalvų erdvę ir gali visiškai padengti CMYK spalvų gamą, naudojamą profesionalioje spausdinimo pramonėje. CIE 1931 xychromatografijos diagramoje aiškiai matyti, kad „Adobe RGB“ ne tik turi platesnį spalvų diapazoną, bet apima mėlynos ir žalios CMYK spalvų gamą, kurios sRGB negali padengti. Tai rodo, kad: 1. kai fotografai spalvų erdvę savo fotoaparatuose ir monitoriuose nustato kaip „Adobe RGB“, jie gali geriau suderinti spalvas su originaliu vaizdu, su kuriuo dirba; 2. kai reikalinga spausdinimo išvestis, nebus didžiulio skirtumo tarp ekrane parodytų spalvų ir spausdintuvu atspausdintų spalvų. Vadinasi, tai patenkina fotografų lūkesčius.

Todėl, rinkdamiesi monitorius profesionaliam darbui, fotografai pirmiausia turėtų apsvarstyti monitorius, palaikančius 99 % „Adobe RGB“ spalvų gamos. Jis ne tik gali suteikti spalvų diapazonus, kurie yra arčiausiai natūralių vaizdų, bet ir leidžia lengvai pereiti nuo „Adobe RGB“ prie sRGB režimų pasirenkant skirtingus sparčiuosius naudojimo klavišus.

Ar kada nors susidūrėte su šia patirtimi? Redaguodami aušros arba saulėlydžio nuotrauką ar nuotrauką su pereinančiomis šviesomis, ekrane nesunkiai galite pastebėti spalvų nutrūkimą. Šį reiškinį gali nulemti suspausto failo formato (pvz., JPEG) naudojimas darbui arba monitoriaus spalvų bitų gylis. Paprastas terminas – spalvų bitų gylis – reiškia maksimalų spalvų skaičių, kurį prietaisas gali rodyti. Didesnis spalvų bitų gylis leidžia monitoriui rodyti turtingesnes spalvas, o spalvų perėjimas ir gradiento efektyvumas taip pat bus labiau natūralūs ir nuolatiniai. Ankstesniame straipsnyje sužinojome, kad vaizdą, kurį mes matome monitoriuje, sudaro tankiai supakuoti „taškai“ (pikseliai), o kiekvienas taškas sudarytas iš trijų pagrindinių spalvų R, G ir B. Dauguma šiuo metu naudojamų monitorių turi pagrindinį 8 bitų spalvų bitų gylį, tai reiškia, kad kiekvienos R, G ir B spalvos galia yra nuo 2 iki 8 (2^8); tai reiškia, kad monitorius gali sukurti 16,77 milijono spalvų.

Bet profesionaliems monitoriams, kuriuos naudoja fotografai ar vaizdo kūrimo specialistai, toks spalvų bitų gylis dar nėra pakankamas. Galų gale beveik visi vaizdų kūrimo specialistai daugiausia fotografuoja su RAW failais, o monitoriai su 8 bitų spalvų bitų gyliu negali padėti fotografams atspindėti 14 bitų RAW failų koregavimų. Todėl primygtinai rekomenduojama turėti monitorių su mažiausiai 10 bitų spalvų bitų gylio skydeliu (spalvų ekranas, kurio galingumas 1,07 milijardo spalvų), kad būtų rodomos gražios spalvos ir šviesos gradientai, o fotografai darbo metu galėtų pastebėti net smulkiausius spalvų skirtumus.

Ar kada nors susimąstėte apie šią problemą? Šiame pasaulyje yra tiek daug spalvų; ryškumui, prisotinimui ar atspalviui truputį pasikeitus, ji taps dar viena kita spalva. Taigi, kuri raudona spalva yra tikra raudona spalva? Ir kuri geltona reiškia tinkamą geltoną spalvą? Kadangi visi atpažįsta spalvas skirtingai, spalvų identifikavimas ir pasirinkimas yra tikrai subjektyvūs. Todėl turi būti naudojamas kiekybinis metodas, užtikrinantis, kad monitoriai ir net naudojami spausdinimo įrenginiai turėtų tinkamus spalvinio vaizdo rodymo pajėgumus; šis kiekybiškai išreikštas metodas yra „spalvų gama“. Naudodami kiekybiškai įvertinamą spalvų gamą ir spalvų valdymo žinias, taip pat reguliariai nustatydami prietaisų kalibravimus, mes galime užtikrinti, kad iš įvesties (fotoaparato) ir išvesties (monitoriaus ir spausdintuvo) būtų gaunamos realios spalvos. Kitaip tariant, kad fotografai gautų geriausius išvesties rezultatus, prieš fotografuojant ir fotografuojant su RAW failais, jie turi ne tik nustatyti fotoaparato spalvų erdvę „Adobe RGB“, bet ir naudoti profesionalius monitorius, kurie palaiko 99 % „Adobe RGB“ spalvų gamos. Tai ne tik suteikia fotografams lankstesnę sritį redagavimui, bet ir užtikrina, kad CMYK spausdinimo išvesties spalvos atitiktų tai, kas buvo matoma monitoriuje.

Kaip apibrėžti tinkamas spalvas? Ir kaip mes galime būti tikri, kad ekrane rodomos spalvos yra tinkamos? Laimei, spalvos gali būti išreikštos kiekybiškai. Panašiai skirtumas tarp dviejų spalvų taip pat gali būti nustatomas pagal kiekybinį įvertinimą. Tai yra vadinamoji „Delta E“ vertė (tarptautinis standartinis spalvų skirtumas). „Delta E“ apskaičiuojama naudojant matematines formules; naudodamiesi „Delta E“ vertėmis, žmonės gali nustatyti, koks didelis yra spalvų skirtumas. Kuo mažesnė „Delta E“ reikšmė, tuo mažesnis spalvų skirtumas. Kitaip tariant, spalvos yra arčiau standartinių spalvų.

Kodėl „Delta E“ yra tokia svarbi fotografams? Ji parodo, kaip tiksliai spalvos gali būti atvaizduotos monitoriuje. Kitaip tariant, galime aiškiai suvokti, koks skirtumas yra tarp spalvų monitoriaus ekrane ir standartinių spalvų pagal „Delta E“ vertes. Monitorius, turintis geresnį spalvų perteikimo pajėgumą, vartotojui darbo metu leidžia lengviau pasiekti pageidaujamą rezultatą. Profesionalaus monitoriaus „Delta E“ idealiai turėtų būti 0, bet tai tik teorinė vertė; o praktiškai ji turi būti bent <3. Profesionaliam fotografui turėti „Delta E“ ≦ 2 monitorių yra vienas iš pagrindinių reikalavimų; tai užtikrina, kad kai fotoaparatu nufotografuotos nuotraukos bus rodomos ekrane, spalvos bus panašios į standartines spalvas. Todėl profesionalūs vaizdo kūrimo specialistai turėtų įvertinti galimybę įsigyti profesionalų monitorių su gamyklos kalibravimo ataskaita, nes gamintojas prieš monitoriaus pateikimą jau bus atlikęs griežtus bandymus ir kalibravimą. Taip būsite tikri, kad spalvos yra tikslios, ir galėsite nesirūpindami juo naudotis.

Jei kada nors eisite į 3C parduotuvę, pastebėsite, kad nors visuose išstatytuose monitorių ekranuose rodomas tas pats atvaizdų šaltinis, kiekviename ekrane rodomos spalvos šiek tiek skiriasi. Priežastys, kodėl taip atsitinka, yra ne tik dėl skirtingų prekės ženklų ir modelių, kita svarbi priežastys yra skydelio tipas (TN ir IPS) ir nedideli nukrypimai masinės gamybos metu. Pirmoji parodo, kad kiekvienas gamintojas turi savo spalvų pasirinkimo būdus, taigi skirtumus galima lengviau suprasti, kai skirtingų prekių ženklų ekranai pateikiami tuo pačiu metu. Antroji priežastis parodo, kad net tuo atveju, kai keli identiški to paties prekės ženklo modeliai stebimi vienas šalia kito, galima tikėtis, kad partijos komponentai, naudojami masinės gamybos metu, gali sukelti tam tikrų netikslumų, dėl to taip pat atsiras skirtumų monitoriuje rodomose spalvose.

Tačiau ar nuo šiol nereikės nerimauti, jei turėsite profesionalų monitorių su tikslia spalva? Tiesą sakant, jūs turite žinoti, kad kiekvieno monitoriaus spalvos palaipsniui pasikeis, nes naudojimo laikas ilgės; kaip mes galime to išvengti? Kitame straipsnyje toliau paaiškinsime, kaip svarbu reguliariai nustatyti spalvų kalibravimą ir spalvų valdymą.